Jei galų gale susirinkote viską ko Jums prireiks pirmoje foto išvykoje, ar bent jau įsigijote patogų krepšį fotoaparatui, prieš pradedant jį naudoti, ko gero kiekvienam knieti pavartyti instrukciją, kad susipažinti
su ta begale mygtukų ant korpuso, išsiaiškinti kokiu režimo fotografuoti ir
t.t. Pradėjus skaityti gan nemažą knygelę dažnai apima neviltis, kad iki rūpimų atsakymų prieisite ne taip greit, o vartant terminų rodyklę susiduriate su
sąvokomis kurios atrodo nesuprantamos ir nepaaiškinamos. Kad Jums netektų
šitaip kankintis, nes fotografavimas turi teikti džiaugsmą, pabandysiu Jums
truputi padėti.
Tiek ant kompaktinių „zūmuojančių“ skaitmeninių aparatų,
tiek ir ant mėgėjiškų, ar „semi-pro“ serijos veidrodinių fotoaparatų, rasite
ratuką, kuriame išvardyti visi fotografavimo režimai. Tokio tipo aparatuose,
tam kad palengvinti Jums gyvenimą, tų režimų bus begalė – auto, naktinis,
sportinis, portretas, A, S, M, P ir t.t. Jei norite mažiausiai gilintis į nustatymus,
(o pirmais bandymais ko gero taip ir nutiks) – įsijunkite Auto režimą, ir Jums
neteks rūpintis absoliučiai jokiais kitais nustatymais, išskyrus fokusavimo
režimą – rankinį arba automatinį. Faktas, kad jei jau pasirinkote automatinį
fotografavimo režimą, įsijunkite ir automatinį fokusavimo režimą – nereiks
sukioti fokusavimo žiedo ant objektyvo, sekant ar vaizdas iš tikrųjų ryškus.
Fotoaparatas pats nustatys ISO, baltos šviesos balansą, diafragmos ir išlaikymo
reikšmes, jei reikės – įjungs ir blykstę. Vis dėl to aš tikiuosi, kad jei jau
skaitote mano straipsnius, norite apie fotografiją ir jos kūrimo procesą
suprasti ir žinoti šiek tiek daugiau. Tai štai. Ant to fotografavimo režimų ratuko yra keturios
paslaptingos raidės A, S, M ir P. Tai yra fotografavimo režimai, kuriuos
rastumėte paėmę į rankas „semi-pro“ arba „pro“ serijos veidrodinius aparatus,
ir apart šitų režimų ten nebūtų daugiau jokių kitų. Tai pagrindinės darbo
priemonės tokios fotografijos kūrimui, kokios norite būtent Jūs, o ne aparatas,
pats nustatinėdamas krūvą parametrų automatiškai. Pasistengsiu kiekvieną iš šių
režimų, kuriais ir siūlau naudotis fotografuojant, paaiškinti. „P“ – programuotas fotografavimo režimas, kažkuo panašus į
„Auto“ režimą, kadangi fotoaparatas išlaikymo ir diafragmos reikšmes parenka
automatiškai, nustatydamas geriausią ekspoziciją. Jums lieka pasirinkti baltos
spalvos balansą, ISO reikšmę, blykstės režimą – jei ją apskritai norite
naudoti. Vėl apie viską iš eilės. Kuo toks svarbus baltos spalvos balansas (WB)?
Jūs fotografuojate ne tik skirtingo apšvietimo turint galvoje intensyvumą,
sąlygomis (tuo rūpinasi išlaikymo ir diafragmos santykis), bet ir skirtingos
šviesos spalvos sąlygomis. Dažniausiai aparatai turi tokius „WB“ nustatymus:
auto, saulėta, debesuota, šešėlis, ryški šviesa (kaitrinė lempa),
fluorescensinė (dienšviesė lempa), blykstės režimas ir šviesos temperatūros
nustatymas kelvinais. Kiekvieno iš šių parametrų intensyvumą dar galite
reguliuoti skalėje nuo -3 iki
+3. Taigi, jei norite naturalių spalvų nuotraukoje – šviečiant saulei
naudokite „saulėtos“ dienos WB režimą, fotografuodami šešėlyje – šešėlio
pasirinktį ir t.t. Aišku, yra aparatų kurie tiksliai tokį pasirinkimą atkuria
naudojant „auto“ funkciją, bet iš pradžių, kol neperpratote visų stiprių ir
silpnų savo technikos vietų, pabandykite tą patį kadrą nufotografuoti kelis
kartus skirtingai WB pasirinkimais ir palyginkite gautą rezultatą.
Sudėtingiausias iš šių yra šviesos temperatūros nustatymas kelvinais. Iš esmės,
jei Jūsų aparatas neturi „Live view“ režimo (kuomet LCD ekrane matote
komponuojamą kadrą), nesinaudokite šiuo režimu, kitaip bus bėdos. Jei tokia
funkcija yra, tuomet, net ir fotografuojant įprastu būdu – žiūrint per aparato
vaizdo ieškiklį, įsijunkite „LiveView“ režimą, ir lygindami komponuojamo vaizdo
spalvas su spalvomis aplinkoje kurią fotografuojate – keiskite šviesos
temperatūros skalę tol kol vaizdai ekranėlyje ir tikrovėje bus vienodi –
tikėtina kad nustatysite tiksliausią baltos šviesos balansą. Bėda ta, kad
pakeitus rakursą, balansą teks nustatinėti iš naujo. Vis dėl to siekiant
optimalaus rezultato išeitis yra – rinkdamiesi fotografavimo raišką – kokio
dydžio ir kokybės bus saugojamas nuotraukos failas – prie JPG pridėkite dar ir
RAW. Be abejo, tam Jums reiks gerokai talpesnės kortelės, Adobe Photoshop
programos, bei šiokių tokių žinių, kurias apžvelgsiu kiek vėliau. Tačiau tokiu
atveju, net ir nepavykus nustatyti tinkamą ekspoziciją fotografuojant kitais
režimais ar esant neteisingam baltos šviesos balansui – tai galėsite keisti
parėję namo, savo kompiuteryje. Tikrai patogu ir verta. Apie baltos spalvos balansą lyg ir viskas. ISO reikšmė. Tai
fotoaparato jutiklio jautrumas šviesai. Kuo jis mažesnis, tuo ilgiau turi būti
atvertas objektyvas (ilgesnis išlaikymas), fotografuojant prasto apšvietimo
sąlygomis. Tačiau, kuo aukštesnę ISO reikšmę pasirinksite (400, 800 ar 1200) –
tuo daugiau triukšmo atsiras Jūsų kadre. Be abejo, apie tokias bėdas pamiršite,
jei fotografuojate „Nikon“ D3 ar D700 fotoaparatais, kurių jutikliai pasižymi
labai mažais triukšmų kiekiais prie ypatingai aukštų ISO reikšmių – 3200 arba
6400. Visgi jei Jūsų technika kitokia, primygtinai siūlau naudotis kuo mažesne
įmanoma ISO reikšme. Naudokitės štatyvu, ir pamatysite kokį grožį sukuria ilgas
išlaikymas naktinių miesto šviesų panoramoje.
Grįžtam prie fotografavimo režimo „P“. Jį naudoja tie
profesionalai, kurie sako jog neturi laiko ieškoti tinkamos diafragmos („A“)
arba išlaikymo („S“) reikšmės geram kadrui, kai kadras trunka vos kelias
sekundes – taip dažniausiai kalba reportažinės-žurnalistinės fotografijos žanro
fotografai. Jei kol kas nepasitikite savo jėgomis keisdami pagrindinius
ekspozicijos nustatymus – rinkitės šį režimą.
Dar vienas žodis, kuris dažnai kelia reikšmės klausimą –
„ekspozicija“. Dažnai minima bet nelabai suprantama? Žmonių kalba kalbant, tai
laiko ir šviesos santykis, kuris nulemia nuotraukos šviesumą. Laikas – kiek
trunka atverto objektyvo (pakelto veidrodžio) intervalas, per kurį krinta
šviesa, nešdama komponuojamo kadro vaizdą ant Jūsų aparato jutiklio. Šviesa –
jos kiekis, įleidžiamas į fotoaparato vidų ant jutiklio pro plačiai atvertą
arba privertą diafragmą. Jei fotografuodami pastebėjote, jog Jūsų padarytas kadras
per tamsus – tam yra ekspozicijos kompensavimo mygtukas, kuris, atskirai
nekeičiant diafragmos ar išlaikymo, ekspoziciją gali pailginti (pašviesinti
nuotraukas sekančių kadrų metu), arba patamsinti. Dar vienas svarbus momentas –
šviesos matavimo principo nustatymas, kuris taip pat susijęs su ekspozicija, ir
neteisingai parinkus šį matavimą, rezultatas gali ne visiškai atitikti Jūsų
lūkesčius. Daugumoje fotoaparatų yra trys pagrindiniai šviesos matavimo būdai -
fokusuojamo taško, fokusuojamo taško ir
erdvės aplink jį, bei šviesos vidurkio visame kadre. Jei fotografuosite atvira
diafragma („A“ režime), žinokite, kokio rezultato norite, ir koks turėtų būti
šviesos santykis tarp fokusuojamo objekto ir jo aplinkos (pavyzdžiui seno
Šventosios tilto polių ir vakarėjančio dangaus). Kitas fotografavimo režimas „A“. Angliškai – aperture,
lietuviškai – diafragma. Techniškai – diafragmos prioriteto režimas. Tai
reiškia, kad Jūs parenkate diafragmos reikšmę, o išlaikymą fotoaparatas
apskaičiuoja automatiškai, parinkdamas tinkamiausią ekspoziciją. Tai
dažniausiai naudojamas „peizažistų“ fotografavimo režimas. Taip pat ir
portretinio ar reportažinio žanro mėgėjų. Ką keičia diafragma? Ryškumo gylį,
arba kitaip – zoną. Jei fotografuojate tolimą peizažą, ir norite, jog žolių
lapai esantys arčiausiai Jūsų bei miškas esantis už kelių šimtų metrų būtų
vienodai ryškūs – rinkitės bent jau F8, arba F11, F16. Jei fotografuodami savo
draugą norite, jog jis būtų sufokusuotas ryškiai, o miestas, fone už jo –
„išplaukęs“ – naudokite didžiausiai atvertos įmanomą reikšmę (tai priklauso nuo
Jūsų objektyvo galimybių) – F2.8, ar bent jau F3.5, geriausia – F1.4 ar F1.8. Kai fotografuojate sporto renginius, turbūt nenorėsite, kad
visi bėgikai, metikai, stūmikai ar plaukikai gautam vaizde voliotųsi kažkokioj
košėj, nesuprantant kur tiksliai jų rankos ar kojos? Čia naudokite „S“ režimą –
išlaikymo prioriteto. Diafragmos režimą fotoaparatas parinks pats. Kuo
trumpesnis išlaikymas – tuo tiksliau užfiksuotas judantis objektas. Be abejo,
vėl daug kas priklauso nuo apšvietimo sąlygų – bepigu nustatinėti 1/4000 sekundės,
kai šviečia saulė. Kitu atveju – rinkitės tinkamesnę ekspoziciją. Lygiai taip
pat įmanomas ir atvirkštinis procesas, jei norite užfiksuoti tekančio vandens
įspūdį – rinkitės ilgą išlaikymą – 1/5 sekundės ar ilgiau, priklausomai vėl gi
nuo to – kokiomis apšvietimo sąlygomis darote kadrą – jei spigins saulė, Jūs
negalėsite nustatyti kelių sekundžių trukmės, nes ir maksimaliai priverta (iki
F22) diafragma vis tiek duos išbalintą nuotrauką. Tam teks ant objektyvo sukti
stipriai tamsintą poliarizacinį filtrą. Smagiausi kadrai pasitelkus ilgą
išlaikymą – iki 30 sekundžių – naktinių vaizdų. Be abejo – neapsieisite be
štatyvo. Smagiausi kadrai pasitelkus ilgą
išlaikymą – iki 30 sekundžių – naktinių vaizdų. Be abejo – neapsieisite be
štatyvo. „M“ – rankinis (manual) fotografavimo režimas, kai Jūs
keičiate ir išlaikymą ir diafragmą. Nesiūlau Jums vargti fotografuojant šiuo
režimu. Jis skirtas fotografuoti studijinio apšvietimo sąlygomis, kai į modelį
nukreiptos galingos profesionalios blykstės, ir naudojant eksponometrą, iššovus
bandomąjį kadrą suveikiant blykstėms, pagal parinktą ISO reikšmę aparate, yra
parodomos tikslios diafragmos ir išlaikymo reikšmės, tam, kad gauti idealią
ekspoziciją.
Pabaigai dar apie fokusavimo režimus. Kai kurie
fotoaparatai, jų savininkų džiaugsmui neapsiriboja vien rankiniu ir automatiniu
fokusavimo režimais. Automatinis tokiu atveju yra skaidomas į dvi pasirenkamas
kategorijas – AF-C ir AF-S. Pirmasis – nuspaudus užrakto mygtuką iki pusės yra
sufokusuojamas vaizdas, kuris, fotografuojamam objektui keičiant poziciją jau
nebesikeičia. AF-S – sufokusavus pasirinktą objekto tašką ir jam keičiant
poziciją, kadras yra perfokusuojamas tiek kartų kiek reikia automatiškai,
galima sakyti – objektas yra sekamas.
Dar vienas svarbus momentas – kai kurie aparatai arba
objektyvai turi optinio stabilizavimo funkciją, kuri gerokai padeda
fotografuojant iš rankos. Jei tokį aparatą arba aparatą su tokiu objektyvu
naudosite fotografuodami nuo štatyvo – išjunkite stabilizavimo funkciją, kitaip
stabilizavimo mechanizmas, nerasdamas vibracijos, kurią reikia slopinti, kels
ją pats, ko pasekoje gaunamas atvirkštinis rezultatas – nuotraukos blukinimas. Tai pagrindinės fotoaparato paslaptys, kurias turėtumėte žinoti, dabar jau drąsiai galite daryti savo pirmuosius kadrus. Sėkmės!
su ta begale mygtukų ant korpuso, išsiaiškinti kokiu režimo fotografuoti ir
t.t. Pradėjus skaityti gan nemažą knygelę dažnai apima neviltis, kad iki rūpimų atsakymų prieisite ne taip greit, o vartant terminų rodyklę susiduriate su
sąvokomis kurios atrodo nesuprantamos ir nepaaiškinamos. Kad Jums netektų
šitaip kankintis, nes fotografavimas turi teikti džiaugsmą, pabandysiu Jums
truputi padėti.
Tiek ant kompaktinių „zūmuojančių“ skaitmeninių aparatų,
tiek ir ant mėgėjiškų, ar „semi-pro“ serijos veidrodinių fotoaparatų, rasite
ratuką, kuriame išvardyti visi fotografavimo režimai. Tokio tipo aparatuose,
tam kad palengvinti Jums gyvenimą, tų režimų bus begalė – auto, naktinis,
sportinis, portretas, A, S, M, P ir t.t. Jei norite mažiausiai gilintis į nustatymus,
(o pirmais bandymais ko gero taip ir nutiks) – įsijunkite Auto režimą, ir Jums
neteks rūpintis absoliučiai jokiais kitais nustatymais, išskyrus fokusavimo
režimą – rankinį arba automatinį. Faktas, kad jei jau pasirinkote automatinį
fotografavimo režimą, įsijunkite ir automatinį fokusavimo režimą – nereiks
sukioti fokusavimo žiedo ant objektyvo, sekant ar vaizdas iš tikrųjų ryškus.
Fotoaparatas pats nustatys ISO, baltos šviesos balansą, diafragmos ir išlaikymo
reikšmes, jei reikės – įjungs ir blykstę. Vis dėl to aš tikiuosi, kad jei jau
skaitote mano straipsnius, norite apie fotografiją ir jos kūrimo procesą
suprasti ir žinoti šiek tiek daugiau. Tai štai. Ant to fotografavimo režimų ratuko yra keturios
paslaptingos raidės A, S, M ir P. Tai yra fotografavimo režimai, kuriuos
rastumėte paėmę į rankas „semi-pro“ arba „pro“ serijos veidrodinius aparatus,
ir apart šitų režimų ten nebūtų daugiau jokių kitų. Tai pagrindinės darbo
priemonės tokios fotografijos kūrimui, kokios norite būtent Jūs, o ne aparatas,
pats nustatinėdamas krūvą parametrų automatiškai. Pasistengsiu kiekvieną iš šių
režimų, kuriais ir siūlau naudotis fotografuojant, paaiškinti. „P“ – programuotas fotografavimo režimas, kažkuo panašus į
„Auto“ režimą, kadangi fotoaparatas išlaikymo ir diafragmos reikšmes parenka
automatiškai, nustatydamas geriausią ekspoziciją. Jums lieka pasirinkti baltos
spalvos balansą, ISO reikšmę, blykstės režimą – jei ją apskritai norite
naudoti. Vėl apie viską iš eilės. Kuo toks svarbus baltos spalvos balansas (WB)?
Jūs fotografuojate ne tik skirtingo apšvietimo turint galvoje intensyvumą,
sąlygomis (tuo rūpinasi išlaikymo ir diafragmos santykis), bet ir skirtingos
šviesos spalvos sąlygomis. Dažniausiai aparatai turi tokius „WB“ nustatymus:
auto, saulėta, debesuota, šešėlis, ryški šviesa (kaitrinė lempa),
fluorescensinė (dienšviesė lempa), blykstės režimas ir šviesos temperatūros
nustatymas kelvinais. Kiekvieno iš šių parametrų intensyvumą dar galite
reguliuoti skalėje nuo -3 iki
+3. Taigi, jei norite naturalių spalvų nuotraukoje – šviečiant saulei
naudokite „saulėtos“ dienos WB režimą, fotografuodami šešėlyje – šešėlio
pasirinktį ir t.t. Aišku, yra aparatų kurie tiksliai tokį pasirinkimą atkuria
naudojant „auto“ funkciją, bet iš pradžių, kol neperpratote visų stiprių ir
silpnų savo technikos vietų, pabandykite tą patį kadrą nufotografuoti kelis
kartus skirtingai WB pasirinkimais ir palyginkite gautą rezultatą.
Sudėtingiausias iš šių yra šviesos temperatūros nustatymas kelvinais. Iš esmės,
jei Jūsų aparatas neturi „Live view“ režimo (kuomet LCD ekrane matote
komponuojamą kadrą), nesinaudokite šiuo režimu, kitaip bus bėdos. Jei tokia
funkcija yra, tuomet, net ir fotografuojant įprastu būdu – žiūrint per aparato
vaizdo ieškiklį, įsijunkite „LiveView“ režimą, ir lygindami komponuojamo vaizdo
spalvas su spalvomis aplinkoje kurią fotografuojate – keiskite šviesos
temperatūros skalę tol kol vaizdai ekranėlyje ir tikrovėje bus vienodi –
tikėtina kad nustatysite tiksliausią baltos šviesos balansą. Bėda ta, kad
pakeitus rakursą, balansą teks nustatinėti iš naujo. Vis dėl to siekiant
optimalaus rezultato išeitis yra – rinkdamiesi fotografavimo raišką – kokio
dydžio ir kokybės bus saugojamas nuotraukos failas – prie JPG pridėkite dar ir
RAW. Be abejo, tam Jums reiks gerokai talpesnės kortelės, Adobe Photoshop
programos, bei šiokių tokių žinių, kurias apžvelgsiu kiek vėliau. Tačiau tokiu
atveju, net ir nepavykus nustatyti tinkamą ekspoziciją fotografuojant kitais
režimais ar esant neteisingam baltos šviesos balansui – tai galėsite keisti
parėję namo, savo kompiuteryje. Tikrai patogu ir verta. Apie baltos spalvos balansą lyg ir viskas. ISO reikšmė. Tai
fotoaparato jutiklio jautrumas šviesai. Kuo jis mažesnis, tuo ilgiau turi būti
atvertas objektyvas (ilgesnis išlaikymas), fotografuojant prasto apšvietimo
sąlygomis. Tačiau, kuo aukštesnę ISO reikšmę pasirinksite (400, 800 ar 1200) –
tuo daugiau triukšmo atsiras Jūsų kadre. Be abejo, apie tokias bėdas pamiršite,
jei fotografuojate „Nikon“ D3 ar D700 fotoaparatais, kurių jutikliai pasižymi
labai mažais triukšmų kiekiais prie ypatingai aukštų ISO reikšmių – 3200 arba
6400. Visgi jei Jūsų technika kitokia, primygtinai siūlau naudotis kuo mažesne
įmanoma ISO reikšme. Naudokitės štatyvu, ir pamatysite kokį grožį sukuria ilgas
išlaikymas naktinių miesto šviesų panoramoje.
Grįžtam prie fotografavimo režimo „P“. Jį naudoja tie
profesionalai, kurie sako jog neturi laiko ieškoti tinkamos diafragmos („A“)
arba išlaikymo („S“) reikšmės geram kadrui, kai kadras trunka vos kelias
sekundes – taip dažniausiai kalba reportažinės-žurnalistinės fotografijos žanro
fotografai. Jei kol kas nepasitikite savo jėgomis keisdami pagrindinius
ekspozicijos nustatymus – rinkitės šį režimą.
Dar vienas žodis, kuris dažnai kelia reikšmės klausimą –
„ekspozicija“. Dažnai minima bet nelabai suprantama? Žmonių kalba kalbant, tai
laiko ir šviesos santykis, kuris nulemia nuotraukos šviesumą. Laikas – kiek
trunka atverto objektyvo (pakelto veidrodžio) intervalas, per kurį krinta
šviesa, nešdama komponuojamo kadro vaizdą ant Jūsų aparato jutiklio. Šviesa –
jos kiekis, įleidžiamas į fotoaparato vidų ant jutiklio pro plačiai atvertą
arba privertą diafragmą. Jei fotografuodami pastebėjote, jog Jūsų padarytas kadras
per tamsus – tam yra ekspozicijos kompensavimo mygtukas, kuris, atskirai
nekeičiant diafragmos ar išlaikymo, ekspoziciją gali pailginti (pašviesinti
nuotraukas sekančių kadrų metu), arba patamsinti. Dar vienas svarbus momentas –
šviesos matavimo principo nustatymas, kuris taip pat susijęs su ekspozicija, ir
neteisingai parinkus šį matavimą, rezultatas gali ne visiškai atitikti Jūsų
lūkesčius. Daugumoje fotoaparatų yra trys pagrindiniai šviesos matavimo būdai -
fokusuojamo taško, fokusuojamo taško ir
erdvės aplink jį, bei šviesos vidurkio visame kadre. Jei fotografuosite atvira
diafragma („A“ režime), žinokite, kokio rezultato norite, ir koks turėtų būti
šviesos santykis tarp fokusuojamo objekto ir jo aplinkos (pavyzdžiui seno
Šventosios tilto polių ir vakarėjančio dangaus). Kitas fotografavimo režimas „A“. Angliškai – aperture,
lietuviškai – diafragma. Techniškai – diafragmos prioriteto režimas. Tai
reiškia, kad Jūs parenkate diafragmos reikšmę, o išlaikymą fotoaparatas
apskaičiuoja automatiškai, parinkdamas tinkamiausią ekspoziciją. Tai
dažniausiai naudojamas „peizažistų“ fotografavimo režimas. Taip pat ir
portretinio ar reportažinio žanro mėgėjų. Ką keičia diafragma? Ryškumo gylį,
arba kitaip – zoną. Jei fotografuojate tolimą peizažą, ir norite, jog žolių
lapai esantys arčiausiai Jūsų bei miškas esantis už kelių šimtų metrų būtų
vienodai ryškūs – rinkitės bent jau F8, arba F11, F16. Jei fotografuodami savo
draugą norite, jog jis būtų sufokusuotas ryškiai, o miestas, fone už jo –
„išplaukęs“ – naudokite didžiausiai atvertos įmanomą reikšmę (tai priklauso nuo
Jūsų objektyvo galimybių) – F2.8, ar bent jau F3.5, geriausia – F1.4 ar F1.8. Kai fotografuojate sporto renginius, turbūt nenorėsite, kad
visi bėgikai, metikai, stūmikai ar plaukikai gautam vaizde voliotųsi kažkokioj
košėj, nesuprantant kur tiksliai jų rankos ar kojos? Čia naudokite „S“ režimą –
išlaikymo prioriteto. Diafragmos režimą fotoaparatas parinks pats. Kuo
trumpesnis išlaikymas – tuo tiksliau užfiksuotas judantis objektas. Be abejo,
vėl daug kas priklauso nuo apšvietimo sąlygų – bepigu nustatinėti 1/4000 sekundės,
kai šviečia saulė. Kitu atveju – rinkitės tinkamesnę ekspoziciją. Lygiai taip
pat įmanomas ir atvirkštinis procesas, jei norite užfiksuoti tekančio vandens
įspūdį – rinkitės ilgą išlaikymą – 1/5 sekundės ar ilgiau, priklausomai vėl gi
nuo to – kokiomis apšvietimo sąlygomis darote kadrą – jei spigins saulė, Jūs
negalėsite nustatyti kelių sekundžių trukmės, nes ir maksimaliai priverta (iki
F22) diafragma vis tiek duos išbalintą nuotrauką. Tam teks ant objektyvo sukti
stipriai tamsintą poliarizacinį filtrą. Smagiausi kadrai pasitelkus ilgą
išlaikymą – iki 30 sekundžių – naktinių vaizdų. Be abejo – neapsieisite be
štatyvo. Smagiausi kadrai pasitelkus ilgą
išlaikymą – iki 30 sekundžių – naktinių vaizdų. Be abejo – neapsieisite be
štatyvo. „M“ – rankinis (manual) fotografavimo režimas, kai Jūs
keičiate ir išlaikymą ir diafragmą. Nesiūlau Jums vargti fotografuojant šiuo
režimu. Jis skirtas fotografuoti studijinio apšvietimo sąlygomis, kai į modelį
nukreiptos galingos profesionalios blykstės, ir naudojant eksponometrą, iššovus
bandomąjį kadrą suveikiant blykstėms, pagal parinktą ISO reikšmę aparate, yra
parodomos tikslios diafragmos ir išlaikymo reikšmės, tam, kad gauti idealią
ekspoziciją.
Pabaigai dar apie fokusavimo režimus. Kai kurie
fotoaparatai, jų savininkų džiaugsmui neapsiriboja vien rankiniu ir automatiniu
fokusavimo režimais. Automatinis tokiu atveju yra skaidomas į dvi pasirenkamas
kategorijas – AF-C ir AF-S. Pirmasis – nuspaudus užrakto mygtuką iki pusės yra
sufokusuojamas vaizdas, kuris, fotografuojamam objektui keičiant poziciją jau
nebesikeičia. AF-S – sufokusavus pasirinktą objekto tašką ir jam keičiant
poziciją, kadras yra perfokusuojamas tiek kartų kiek reikia automatiškai,
galima sakyti – objektas yra sekamas.
Dar vienas svarbus momentas – kai kurie aparatai arba
objektyvai turi optinio stabilizavimo funkciją, kuri gerokai padeda
fotografuojant iš rankos. Jei tokį aparatą arba aparatą su tokiu objektyvu
naudosite fotografuodami nuo štatyvo – išjunkite stabilizavimo funkciją, kitaip
stabilizavimo mechanizmas, nerasdamas vibracijos, kurią reikia slopinti, kels
ją pats, ko pasekoje gaunamas atvirkštinis rezultatas – nuotraukos blukinimas. Tai pagrindinės fotoaparato paslaptys, kurias turėtumėte žinoti, dabar jau drąsiai galite daryti savo pirmuosius kadrus. Sėkmės!